| | Kovo 30 d. Vytauto Didþiojo universiteto Katalikø teologijos fakultete meksikietis Arturo Soto dalijosi skeptiðkomis mintimis apie sensacingàjá ðiuolaikinio JAV raðytojo Dano Browno romanà „Da Vinèio kodas“. A. Soto Lietuvoje gyvena devynerius metus, gerai kalba lietuviðkai, Vilniaus universitete baigë tarptautinës vadybos magistratûros studijas. Á Lietuvà atvykæs „Opus Dei“ prelato praðymu èia ásteigti dvasiná jaunimo kultûros centrà, ðiuo metu dirba Vilniuje ásikûrusio centro „Liepkiemis“ administracijoje.
A. Soto savo praneðimà pavadino „Faktai prieð prasimanymus“. „Negaliu sutikti, kaip „Da Vinèio kodo“ autorius traktuoja Jëzø Kristø bei visà Katalikø Baþnyèià“, – kalbëjo A. Soto. Jo pastebëjimu, raðytojas þaidþia dvigubà þaidimà: vienàkart ramina, jog „tai tik romanas, á kurá nereikia rimtai þiûrëti, kitàkart teigia kûrinyje norás atskleisti þmonijai tikràjà istorijà“. Meksikietis kritiðkai vertino D. Browno ðaltinius, kuriais jis rëmësi: gnostikø evangelijas bei parapsichologø, psichologø, kitø asmenø knygas. A. Soto piktinosi, kad skandalingojo romano kûrëjas D. Brownas iðkraipë gnostikø evangelijà pagal Pilypà.
A. Soto priminë, jog D. Browno vertinamos gnostikø knygos (jø neva buvæ 80) yra apokrifinës – neákvëptos Dievo. „Ið jø suþinome apie Jëzaus vaikystæ, kad prakartëlëje buvo jautis, asilas ir pan., taèiau jos neátrauktos á Naujàjá Testamentà! O ar ne pastaruoju turëtume tikëti?“ – klausë A. Soto. Pasak jo, raðyti istorijà remiantis faktais, uþfiksuotais praëjus 150 metø po ávykio, tas pats, kaip carinës Rusijos laikais raðyti dabartinës Lietuvos istorijà. Mat gnostikø tekstai paraðyti po Jëzaus Kristaus mirties praëjus beveik 120 metø, o Naujojo Testamento keturios evangelijos raðytos apie 65–100 m. A. Soto kvietë tikëti Naujojo Testamento evangelijomis dar ir todël, kad jos – „geriausiai iðlikusi ir geriausiai dokumentuota senovës tekstø rinktinë – daugiau nei 5400 rankraðèiø, saugomø ávairiose pasaulio bibliotekose“. Esà tai, kad Naujajame Testamente maþai kalbama apie Kristø nuo vaikystës iki didþiosios misijos pradþios, – tepaminima, jog jis dirbo staliumi, – liudija apie darbo svarbà vidinei brandai. Ir organizacijos „Opus Dei“ nariai ðventumo siekia bei apaðtalauja kasdienybëje aukodami darbà, taip pat melsdamiesi, atgailaudami, marindami kûnà, kentëdami kaip Kristus.
A. Soto teigimu, D. Brownas neteisus savo romane organizacijà „Opus Dei“ vaizduodamas kaip valdþios iðtroðkusià mazochistinæ vienuoliø sektà. Ið tiesø 70 proc. organizacijos nariø yra susituokusieji, nevilki jokiø aðutiniø ir nepraktikuoja saviplakos. Vatikanas yra pradëjæs keturiø organizacijos nariø ðventumo bylà; kun. Jose Maria Escriva ðventuoju jau paskelbtas.
Praneðëjas, pasitelkæs faktus, triuðkino ir D. Browno tendencijà „pieðti“ krikðèionybæ kaip nugalëtøjø sukurtà, Romos imperatoriaus Konstantino sugalvotà, naudos ið tikëjimo peðanèià, moterá diskriminuojanèià religijà. „Gal D. Brownas pamirðo pamaldumà Švè. Mergelei Marijai? O kiek Baþnyèioje ðventø moterø?!“– retoriðkai klausë A. Soto. Raðytojas meluojàs, kad 313 m. prieð Kr. imperatoriaus Konstantino suðauktame Nikëjos Susirinkime 51 proc. dalyviø balsavo uþ pirmapradþio tikëjimo pripaþinimà. Patikimi raðytiniai ðaltiniai byloja, jog ðiai nuostatai, Romos imperijoje áteisinusiai krikðèionybæ, pritarë 298 asmenys ið 300. D. Browno teiginá, kad iki minëtøjø metø niekas netikëjo Jëzaus dieviðkumu, paneigia dokumentai –Tacito ir kitø pagoniø raðtai. D. Browno klastotæ, kad iki 313 m. prieð Kr. krikðèionybës nebûta, paneigia krikðèioniø kankinimø aktai.
A. Soto nuomone, romano „Da Vinèio kodas“ populiarumas liudija, koks ádomus ðiuolaikinei þmonijai yra Jëzus Kristus, taèiau tiesos ieðkotina patikimuose ðaltiniuose. D. Brownas naudingas, kad jø link patraukia ieðkanèius þmones. Taip dar kartà pasitvirtinanti Evangelijos iðmintis, kad nëra to blogo, kuris neiðeitø á gera.
„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt |
á pradþià
á virðø